Šunskų seniūnija
Šunskų seniūnijos herbas ir teritorija
 | Seniūnijos centras – Šunskų miestelis (464 gyventojai) yra 10 km į šiaurę nuo Marijampolės miesto. Iš viso seniūnijoje yra 32 gyvenamosios vietovės. Didesnės iš jų – Mokolų (1136 gyventojai), Katiliškių (308 gyventojai), Tursučiai (219 gyventojų). Iš viso seniūnijoje yra 2,7 tūkst. gyventojų. Seniūnijos plotas – 7312 ha. 30 proc. seniūnijos ploto užima miškai, 67 proc. – žemės ūkio naudmenos, 3 proc. – vandenys ir kitos paskirties plotai. |
Seniūnijos adresas
Marijampolės sav., Šunskai, Varpo g. 32
Tel. (8 343) 28 174
Mob. +370 618 14 729
El. p. sunsku.sen@marijampole.lt
Geografija ir gamta
Šunskų seniūnija ir iš tolo apjuostas Šešupės vingiu tekančiu rytiniu ir šiauriniu seniūnijos pakraščiu, per seniūniją teka Žvirgždė – kairysis Šešupės intakas. Seniūnijos pietinėje dalyje eina šiaurinis Marijampolės aplinkkelis, jungiantis kelius Marijampolė-Kaunas ir Marijampolė-Vilkaviškis. Seniūnijos pakraščiu tiesiasi judri magistralė „Via Baltica“.
Viduryje Šunskų seniūnijos yra Šunskų miškas. Jame veikia Valstybinių miškų urėdijos Kazlų Rūdos regioninio padalinio Šunskų girininkija ir medžioklės skyrius, organizuojantis komercines medžiokles.
Istorija
Kai kurie šaltiniai Šunskus mini jau 1710 m. Pats parapijos pavadinimas (nors iki XX a. pradžios tai buvo Vilkaviškio filija) keitėsi tris kartus: seniausiuose archyviniuose dokumentuose vietovė ir parapija vadinama Šumsku, vėliau Šumskais, o dar vėliau – Šunskais. J.Totoraičio „Sūduvos Suvalkijos istorijoje“ teigiama, kad Šunskai yra „vienas vėliausiai įsikūrusių kaimų. (…) kaimo dar visai nebuvo 1744 m. Tais metais buvo tik 6 kaimai (…).“ Visa kita dabartinės Šunskų parapijos sritis buvo dar giria apaugusi. Nauji kaimai ėmė kurtis tik po 1744 m. Baigiantis XVIII šimtmečiui jų buvo tiek, kad gyventojams reikėjo turėti bažnyčią“.
Iš senų laikų kaimo kapinėse buvo koplytėlė. 1795 m. Šunskuose buvo pastatyta pirmoji akmens mūro bažnyčia, kuri buvo Vilkaviškio parapijos filija. Jos statyba buvo prasta ir pastatas pradėjo griūti. 1865 m. kun. Simanas Kudirkevičius su parapijiečiais išmūrijo naują bažnyčią kurią 1867 metais konsekravo vysk. Konstantinas I. Liubienskis. Bažnyčia yra stačiakampio plano, vienabokštė, su žema trisiene apside, šoniniais priestatais. Šventoriaus tvora metalinė, jos cokolis akmenų mūro, stulpai sumūryti iš plytų. Pagrindinė komplekso dominantė – bažnyčia, orientuota šoniniu fasadu į Varpo gatvę, stovi centrinėje teritorijos dalyje, kiek atitraukta į rytų pusę. Šventoriaus kampuose stovi vieno aukšto beveik kvadratinio plano akmenų – plytų mūro koplyčios. Šventorius aptvertas tvora. Pagrindiniai vartai su varteliais į šventorių yra priešais bažnyčią, pravažiavimo į kitus sklypus, pusėje. Kiti varteliai yra rytų tvoros dalyje (iškirsta anga į klebonijos kiemą). Ansamblio kompozicija – centrinė, stilius – neogotika. Šunskų Šv. Marijos Magdalietės bažnyčios statinių kompleksas, šventoriaus tvora, vartai ir koplyčios yra įtraukti į Nekilnojamo kultūros vertybių registrą.
Šiuo metu seniūnijoje veikia Mokolų progimnazija, 2 bibliotekos, Marijampolės kultūros centro Šunskų skyrius, Suvalkijos socialinės globos namai, vaikų dienos centras „Fazaniukas“, asociacija „ Trys Plunksnos ”- pirmininkė Eglė Alenskaitė ir 4 kaimo bendruomenės: Šunskų kaimo bendruomenė – pirmininkė Lina Kaleinikovienė, Tursučių kaimo bendruomenė – pirmininkė Alma Jurkšienė, kaimo bendruomenė „Gegužraibė” vienijanti Dielinės, Vekeriotiškės, Grybinės, Gustabūdžio, Karužų ir Cykakalnio kaimų gyventojus – pirmininkė Audronė Šlyterienė ir Mokolų kaimo bendruomenė, šiuo metu likusi be bendruomenės pirmininko.
Šunskai istorinio herbo niekada neturėjo. Heraldikos komisijoje kartu su seniūnijos ir bendruomenės atstovais svarstant naujo herbo simbolius buvo siūloma pavaizduoti liepinius skroblus, kurie įrašyti į Raudonąją knygą, o jų didžiulis masyvas besitęsia nuo Šunskų iki Lenkijos.
Dailininkui pateikus herbo projektus buvo pastebėta, jog heraldiškai išpildytas skroblų piešinys nesiskiria nuo kitų medžių piešinių. Tada buvo apsispręsta herbe pavaizduoti fazanus, kurie dar neseniai dirbtinai buvo veisiami Šunskų medžioklės ūkyje.
Antikos ir viduramžių laikais fazanas buvo gretinamas su feniksu, paukščiu simbolizuojančiu nuolatinį atsinaujinimą, nes jis pats susidegindamas vėl atgimdavo iš savo pelenų. Kinijoje fazanas yra imperijos emblema. Dėl specifinio giedojimo ir šokio paukštis simbolizuoja kosminę harmoniją, dėl klyksmo ir sparnų plasnojimo siejamas su griaustiniu, pranašaujančiu pavasarį.
Skaičius trys krikščionybėje reiškia tris dorybes – tikėjimą, meilę ir viltį. Krikščionybės dieviškoji trejybė pripažįstama, kaip viena būtybė, į kurią susiliejusios trys. Pasakose šis skaičius reiškia išsipildymą ir nurodo išbandymų ar spręstinų mįslių skaičių.
Juoda spalva heraldikoje reiškia išmintį ir išsilavinimą, ji ir žemės spalva.
Dailininkas Rolandas Rimkūnas parengė Šunskų herbo etaloną. Jį Heraldikos komisija aprobavo 2008 m. spalio 30 d. (Komisijos posėdžio protokolas Nr. 386). Herbo aprašymas.
Juodame lauke vienas virš kito – trys auksiniai fazanai su raudonomis karpelėmis.
|
Juodai baltas herbas
|
Spalvotas herbas |
Vėliava |
1970 metais folkloro ansamblį Šunskuose subūrė ilgametė kultūros darbuotoja Lionė Gadeikienė. Vėliau ansambliui vadovavo Džeralda Kmieliauskienė, Nijolė Gruodienė. Šis ansamblis nuo 2004 metų turi pavadinimą „Žvirgždė“. Nuo 2006 metų ansambliui vadovauja etnologijos folkloristikos mokslų magistrė, kultūrinių renginių organizatorė Eglė Alenskaitė. „Žvirgždės“ repertuare – dainuojamasis ir pasakojamasis Suvalkijos krašto folkloras, liaudies romansai ir literatūrinės dainos. Ansamblis aktyviai dalyvauja miestelio, savivaldybės ir respublikos renginiuose, festivaliuose, Lietuvos dainų šventėse. Šiuo metu ansamblyje dalyvauja 12 narių, iš kurių dauguma yra ilgamečiai ansambliečiai.
Seniūnijoje nuo 2007 metų Tėvo dienai rengiama tradicinė respublikinės kapelų šventė – varžytuvės „Ant tėvelio didžio dvaro“, paramos renginys „Vakaras prie laužo“, 2019 metais įvyko pirmasis tarptautinis bliuzo muzikos festivalis „Suvalkų bliuzo aidas Lietuvoje“, kiekvienais metais suorganizuojama daug išskirtinių renginių, vykdomos įvairios akcijos, iniciatyvos ir žygiai. Renginių istorijoje liko Vekeriotiškės kaime po mėnesienos dangumi organizuoti trumpo filmo festivaliai „Baltas kluonas“, 2005 – 2016 metais kaimo bendruomenės „Gegužraibė“ iniciatyva buvo vykdoma edukacinė programa „Duonos kelias“, o nuo 2017 metų rudens kaimo bendruomenė „Gegužraibė“ startavo su nauju edukaciniu renginiu „Lino taku.
Seniūno Rimanto Lekecko iniciatyva atkurta legenda apie „Šunskų silkių kasyklą“, kultūrinių renginių organizatorė Eglė Alenskaitė vykdo silkių receptų rinkimo ir dalinimosi renginius per Juozines.
- Piliakalnių kaimo piliakalnis ir senkapis Tursučių kaime – archeologijos paminklai.
- Paminklinis akmuo knygnešiui V.Šlekiui Mokolų kaime – istorijos paminklas.
- Neogotikinė Šv. Marijos Magdalietės Bažnyčia, stačiakampio plano, vienabokštė, su žema trisiene apside, šoniniais priestatais – nekilnojamas kultūros paveldas.
- Masinių žmonių žudynių Antrojo pasaulinio karo metu vietos Šunskų miške ir Rudžių giraitėje – istorijos paminklai.
- Šunskų Šv. Marijos Magdalietės bažnyčioje: žalvarinis varpas XIX a., medinė Nukryžiuotojo skulptūra XX a. pradžia – dailės paminklai.
- 1991 m. Lūginės kaime pastatyta koplyčia Palaimintąjam arkivyskupui Jurgiui Matulaičiui.
Pirmojo pasaulinio karo vokiečių karių kapavietė Ašmonų kaime. - Lietuvos mokytojų tėvo Tomo Ferdinando Žilinsko kapas Šunskų kapinėse.
- Paminklinis akmuo, skirtas 1919-1920 m. Nepriklausomybės kovų Šunskų valsčiaus savanoriams ir Vyties Kryžiaus kavalieriams atminti, Šunskų miestelio skvere.
- Šunskų miške žaliuoja 160 metų maumedynas.
- Lūginės kaime, M. Berteškienės sodybos puošmena – ąžuolų alėja.
- Šunskų fazanynas – vienintelė vieta Lietuvoje, kurioje galima susipažinti su mūsų šalyje retai auginamų įvairių rūšių fazaninių paukščių šeimos porūšiais. Čia jų gyvena 17 rūšių, daugiau nei 100 paukščių! Ateityje galvojama apie dar didesnę paukščių įvairovę. Nuo šiol visi norintys gali fazanyne jame apsilankyti, pasigrožėti šiais paukščiais ir išgirsti pasakojimus apie fazanų gyvenimą. Taip pat čia galima pamatyti ir kitų dekoratyvinių paukščių – povų, povinių balandžių, perlinių vištų, putpelių. Be fazanų čia sutiksite Hiustono voveres ir draugiškąsias alpakas.
- Šunskų miestelio parkas, kuriame 2018 metais atidarytas Geradarių ir rėmėjų sakurų kalnelis pavasarį pražystantis purpuriniais vardinių sakurų žiedais. 2019 metais parke įrengtas Kneipo terapijos pojūčių takas. Tai yra refleksoterapinis takas, kurio ilgis net 88 metrai! Šis takas įrengtas pagal vokiečių filosofo, dvasininko Sebastiano Kneipo sveikatos filosofiją, kuri remiasi 5 elementų sistema: vienas iš elementų yra judėjimas, o einant pojūčių taku basomis kojomis reikia leisti savo kūnui pajusti, ką reiškia eiti skirtingais paviršiais. Tako pradžia – sintetinė futbolo maniežo danga, toliau – kelio “Via Baltica” asfaltas, geležinkelio “Rail Baltica” skalda, Marijampolės miesto senasis brukas. Nuo jo nužengus basomis pėdomis keliausite įvairiais natūraliais paviršiais, beje, vienas iš tako etapų – ekstremalus ruožas – stiklo šukės.
Šunskų parapija subrandino ir išugdė daug Lietuvai nusipelniusių žmonių:
- Bebrininkų kaime gimė ir užaugo Vyskupas Vincentas Borisevičius, jis aukojo pirmąsias Šv. Mišias Šunskų bažnyčioje.
- Parapijoje gimė ir užaugo mokytojų mokytojas Tomas Ferdinandas Žilinskas;
- Paskutinysis senojo marijonų ordino generolas Vincentas Senkus;
- Kunigas daktaras Vincas Bartuška žymus Bažnyčios ir visuomenės veikėjas;
- Vyriausiasis Lietuvos Respublikos valstybės kontrolierius Vincas Matulaitis;
- Rašytojas ir pirmojo lietuviško istorinio romano „Algimantas” autorius Vincas Pietaris.
Kiti nusipelnę žmonės:
- Gydytojas J.Abraitis bendradarbiavo „Lietuvos žiniose“, redagavo „Lietuvos ūkininką“.
- Teologijos mokslų daktaras A. Civinskas (gimė Šunskuose) buvo aktyvus nacionalinio atgimimo veikėjas, draudžiamos lietuviškos spaudos bendradarbis.
- Arkivyskupas Jurgis Matulaitis gimė 1871 m. balandžio 13 d. Lūginės kaime. 1987 m. birželio 28 d. popiežius Jonas Paulius II Jurgį Matulaitį paskelbė palaimintuoju.
- Teisininkai J. Civinskas, J. Papečkys, L. Ciplijauskas;
- Gydytojus J. Ciplijauskas bei J. Karužas;
- Profesorius P. Katilius;
- Visuomenės veikėjas, draudžiamos literatūros platintojas Vincas Šlekys.
Šunskų kaime gimę:
- Dailininkas portretistas Vytautas Ciplijauskas;
- Poetas Kazys Bridžius (Alfredas Banga).
- Magdalena Birutė Stankūnaitė-Stankūnienė, g. 1925 m. sausio 5 d. Oželių vnk., Šunskų par., Vilkaviškio aps.;m. 2017 m. lapkričio 26 d. Čikagoje, JAV. Tai kūrybingoji išeivijos dailininkė, iškili meno ir kultūros mecenatė, įvairių projektų įkvėpėja ir rėmėja, daugelio išeivijos ir Lietuvos menininkų, kultūros darbininkų bičiulė, globėja, neprilygstamo dosnumo žmogus.
- Šunskuose, savo gimtojoje prapijoje, gyvena kan. prof. dr. Kęstutis Žemaitis, kuris yra VDU Katalikų Teologijos fakulteto dėstytojas, Marijampolės kolegijos kapelionas
|
|
Informacijos šaltinis: