Marijampolės seniūnija

Seniūnijos centras įsikūręs Marijampolės mieste, kuris į seniūnijos teritoriją neįeina. Seniūnijoje yra 72 gyvenamosios vietovės. Didesnės iš jų – Patašinė (965 gyventojai), Trakiškiai (647 gyventojai), Baraginė (643 gyventojai), Meškučiai (520 gyventojų), Kumelionys (502 gyventojai), Skaisčiūnai (473 gyventojai), Balsupiai (452 gyventojai), Valavičiai (364 gyventojai), Igliškėliai (354 gyventojai), Triobiškiai (289 gyventojai). Iš viso Marijampolės seniūnijoje yra 6,8 tūkst. gyventojų. Seniūnijos plotas – 18722 ha, iš jų 138,7 ha užima miškai, 15692,1 ha – žemės ūkio naudmenos, 288,7 – vandenys ir kitos paskirties plotai.

Seniūnijos adresas
Marijampolė, Lietuvininkų g. 18
Tel.  (8 343)  50 628
El. p. marijampoles.sen@marijampole.lt

Geografija ir gamta
Marijampolės seniūnija – bene viena ilgiausių savivaldybėje. Vakarinė jos dalis ribojasi su Vilkaviškio rajonu, o rytinė su Igliaukos seniūnija. Per seniūniją eina keliai Kybartai-Vilnius ir Marijampolė-Kalvarija bei geležinkelis Kaunas-Alytus, taip pat automagistralė „Via Baltica”, planuojama tiesti europinės vėžės geležinkelis Šeštokai-Kaunas.
Per seniūniją teka Šešupė, į ją įteka Sūduonia ir Gulbinas. Pietrytinėje seniūnijos dalyje plyti Amalvos pelkė – botaninis-zoologinis draustinis. Ši pelkė susidarė užžėlus ledyninės kilmės ežerui. Iš jo dabar telikęs šiaurės rytinėje pelkės dalyje esantis Amalvos ežeras – seklus ir sunkai prieinamas. Į Amalvą įteka Širvantos upė.
Prie Balsupių, užtvenkus Rausvę, tyvuliuoja nemažas tvenkinys (18,4 ha). Be šio dar yra 4 mažesni tvenkiniai Valavičiuose, Pasūduonėje ir Igliškėliuose.

Istorija
Pasak Akiro-Biržio, „prieš karą (Pirmąjį pasaulinį – past.), rusų valdymo laikais, Marijampolės valsčiaus visai nebuvo”. Dalis apylinkės gyventojų priklausė Kvietiškio, kita dalis – Šunskų gminai. Vėliau, Lietuvai paskelbus nepriklausomybę, gminos buvo reorganizuotos į Kvietiškio ir Šunskų valsčius, kurie 1931 m. buvo sujungti. Naujasis Marijampolės valsčius užėmė 19153,98 ha žemės ir apie 2000 ha valstybinio miško plotą. Jame gyveno apie 10000 žmonių.
Po Antrojo pasaulinio karo egzistavo Marijampolės ir Igliškėlių valsčiai, kurie vėliau buvo reorganizuoti į daug smulkių apylinkių. 1960 m. apylinkės buvo stambinamos ir dabartinėje seniūnijoje liko tik dvi – Trakiškių ir Meškučių. Jos sujungtos 1988 metais.
4 km. į vakarus nuo Igliškėlių seniau būta Javaravo dvaro. Šiame dvare buvo ir gminos centras, vėliau persikėlęs į Igliškėlius. 1918 m. Igliškėliuose įsteigtas valsčius dar vadinosi Javaravo dvaru. Jau 1871 m. Igliškėliuose buvo pradžios mokykla, kurią 1918 m. laikė 85 mokiniai. 1920 m. prie pat Igliškėlių, Patilčiuose, įsteigta nauja parapija. 1923 m. Igliškėliuose buvo 35 sodybos ir 238 gyventojai, o 1959 m. 235. Pokario metais apylinkėse aktyviai veikė Lietuvos partizanai.
Patašinės kaime 1923 m. buvo 40 ūkių ir 286 gyventojai. 1940 m. čia buvo įsteigta parapija, kuriai priklausė 10 didelių kaimų. Pastatyta ir nedidelė bažnytėlė, tačiau po Antrojo pasaulinio karo ji konfiskuota.
Balsupių kaimas pirmą kartą paminėtas Laukeniškių bažnyčios metrikuose 1632 m. Per kaimą teka Balsės upelis (Rausvės intakas), iš kurio pavadinimo kildinamas ir kaimo pavadinimas. Archeologinių tyrinėjimų metu (1994 m.) nustatyta, kad Balsupiai jau 1680-1700 m. turėjo savo kapinaites. 1910 metais Balsupiuose atidaryta pradinė mokykla, o 1914 m. – Marijampolės ūkininkų draugijos skyrius. 1950 m. čia atidarytas klubas – seklyčia, 1951 m. – biblioteka. 1965 m. Balsupiuose pastatyta gyvenvietė.
Baraginės kaimas minimas 1783 m., kai Vilniaus vyskupas Ignacijus Masalskis priskyrė jį naujai įkurtai Marijampolės parapijai. Kaimo vardas kildinamas nuo kažkada čia tekėjusio Beragio upelio.

Seniūnijoje yra 4 paštai, 13 autobusų stotelių, 1 hipodromas, 2 geležinkelio stotelės. Seniūnijoje veikia: 6 pradinės mokyklos, 4 pagrindinės mokyklos, 7 bibliotekos, 5 medicinos punktai, 13 parduotuvių, 2 kavinės, 3 kultūros namai, 1 vaikų darželis, 3 bažnyčios (Patilčių, Patašinės ir Skardupių).

Atributikos Marijampolės seniūnija šiuo metu neturi.

Marijampolės seniūnijoje yra ne viena stipri kaimo bendruomenė. Jos organizuoja tradicines šventes, renginius, bendruomenėse yra ne vienas aktyvus ansamblis.

2023 metai Marijampolės seniūnijai kultūros srityje yra labai svarbūs, nes Baraginės kaimas tapo 2023 metų Mažaja kultūros sostine, kurioje organizuojamas ne vienas kultūrinis renginys, parodos ir kiti renginiai.

• Balsupių kaime yra akmens amžiaus stovykla – archeologijos paminklas. Čia rastas raginis kaltelis, dalis žeberklo, akmens kirvukas.
• Netoli nuo šios vietos yra dar vienas archeologijas paminklas – akmuo su žmogaus pėdos įspaudu ir įvairiais ženklais.
• Senosiose Meškučių kapinėse dar 1930 m. pastatytas paminklas Vytautui Didžiajam.
• Balsupių kaime 1998 m. atidengtas paminklas ir broliams Bielskams.
• Istorijos paminklai yra ir Skardupių bažnyčia bei klebonija, kurioje po Antrojo pasaulinio karo veikė Lietuvos „Tauro” apygardos štabas.
• Marijampoliečiai gausiai renkasi į SP UAB „Marijampolės žirgynas” vykstančias varžybas bei šventes.
• Patašinėje Šv.Kryžiaus bažnyčia.
• Koplytstulpis kelyje Marijampolė – Trakiškiai.
• Paminklas partizanui Jonui Lapatai-Giedriui.
• 2023 metais Baraginės kaimas tapo Lietuvos mažąja kultūros sostine, gyvenvietėje rasite ne vieną paminklą, skulptūra ir kryžių.
• Prie Baraginės yra Baraginės tvenkinys.
• Balsupiai pasitinka su jaukiu Balsupių tvenkiniu, čia yra pelkė Galubalis. Kaime taip pat yra paminklų ir kultūros paveldo objektų.
• Valavičių kaime yra keli tvenkiniai bei skulptūros.
• Žuvinto biosferos draustinio dalyje, esančioje Marijampolės seniūnijoje yra Amalvos pažintinis takas.
• Patilčių kaime yra Šv. Petro išvadavimo bažnyčia, o šalia esančiame Igliškėlių kaime vyksta bendruomeniniai renginiai.

• Balsupiuose yra gimę broliai Bielskai: knygnešys Vincas ir kunigas profesorius Pijus. Jie 1940 m. V.Bielskaus sodyboje paslėpė Lietuvos Nepriklausomybės akto originalą, kurio, vėliau, deja, nepavyko rasti.
• Iš šio krašto kilę ir redaktorius, mokytojas, Steigiamojo Seimo narys V.Natkevičius bei vyskupas P.Brazys.
• Baraginės apylinkėse gimė pedagogikos mokslų profesorius K.Žukauskas bei „Titaniko” katastrofoje paskendęs kunigas J.Montvila.

Iš Patašinės apylinkių kilę:

• Istorikas, kanauninkas A.Steponaitis;
• Pulkininkas A.Poškevičius.

Igliškėlių apylinkėse gimė:

• Generolas J.Bulota;
• Advokatas A.Bulota.
• Kurį laiką Igliškėliuose gyveno ir pradžios mokyklą baigė prelatas M.Krupavičius.