Liudvinavo seniūnija

Liudvinavo seniūnija yra pietvakarių Lietuvoje, pietinėje Marijampolės apskrities ir Marijampolės savivaldybės dalyje. Seniūnija ribojasi su Lazdijų, Kalvarijos ir Alytaus savivaldybėmis. Šiaurinė seniūnijos dalis siekia Marijampolės miestą.

Seniūnijos plotas – 16800 ha, iš jų 21,1 proc. užima miškai, 74,1 proc. – žemės ūkio naudmenos, 4,8 proc. – vandenys ir kitos paskirties plotai. Liudvinavo seniūnijoje gyvena   ~ 5190 gyventojų.

Liudvinavo seniūnijoje yra 55 gyvenamosios vietovės, jos suskirstytos į 11 seniūnaitijų.

Seniūnijos centras – Liudvinavo miestelis, įkurtas 1719 m., šiuo metu jame gyvena apie 1000 gyventojų.
Didžiausios  gyvenamosios vietovės: Netičkampis (~ 590 gyventojų), Želsva (~ 540 gyventojų), Padovinys (~ 350 gyventojų).

Seniūnijos adresas Marijampolės sav., 69170 Liudvinavas, Vytauto g. 6 Tel.  (8 343)  20 425 El. p. liudvinavas@marijampole.lt https://www.facebook.com/liudvinavo.seniunija.1

Seniūnijos teritorijoje veiklą vykdo: Liudvinavo Kazio Borutos gimnazija ir joje veikiantis ikimokyklinio ugdymo skyrius, Želsvos progimnazija, Marijampolės P. Kriaučiūno viešosios bibliotekos padaliniai: Liudvinave, Netičkampyje, Padovinyje ir Želsvoje, Marijampolės kultūros centro skyriai: Liudvinave ir Želsvoje, Šv. Liudviko bažnyčia, UAB „Liudvinavo ambulatorija“, UAB „Liudvinavo vaistinė“, UAB „Ipukis“ (Liudvinavas), UAB „Tomas ir partneriai“ (Buktos k.), UAB „Miško darbai“ (Želsvos k.), VšĮ „Vaiko Tėviškės namai“ (Avikilų k.), Marijampolės socialinės pagalbos centro padalinys (Netičkampio k.), Marijampolės priešgaisrinės apsaugos tarnybos Padovinio ir  Želsvelės priešgaisrinės komandos,  VšĮ Alfa centras  (Geležinių k.), Valstybinių miškų urėdijos, VĮ Kazlų Rūdos regioninis padalinys Buktos girininkija (Pabuktės k.).

Maitinimo įstaigos: „Jakštų sodyba“ (Liudvinavas), Sodyba „Baltaragio malūnas“ (Tarašiškių k.).

Geografija ir gamta Seniūnija ribojasi su Marijampolės miestu ir Marijampolės, Narto, Igliaukos seniūnijomis. Seniūnijos teritorijoje eina keliai: Marijampolė–Krosna, Marijampolė–Kalvarija, Marijampolė–Daukšiai ir  Kalvarija–Krosna. Patogus susisiekimas su Marijampole, Lazdijais, Alytumi.

 

Seniūnijos teritorijoje teka Šešupė, Sūduonia ir Dovinė. Didžiausias seniūnijos ežeras – Žaltytis (380 ha), kuris paskelbtas ornitologiniu draustiniu. Seniūnijos teritorijoje yra Buktos miškas ir  Dalginės botaninis draustinis. Žaltyčio ežeras ir Buktos miškas saugomi UNESCO. Šios teritorijos priklauso Žuvinto biosferos rezervatui. Buktos miškas ir Žaltyčio ežeras – viena turtingiausių gamtine įvairove Lietuvos teritorijų, išsiskiriančiu itin vertingu ir unikaliu gamtiniu kompleksu. Teritorijoje telkiasi retos ir nykstančios augalų ir gyvūnų rūšys bei mažai kur išlikusios Lietuvoje šlapžemių augalų bendrijos ir buveinės. Su dalimi Buktos gamtinių vertybių galima susipažinti įrengtame gamtiniame pažintiniame take.

Padovinio vakariniame pakraštyje yra Padovinio piliakalnis. Į pietvakarius nuo Liudvinavo stūkso to paties pavadinimo piliakalnis dar vadinamas Lapiakalniu. Seniūnijos centras  – Liudvinavas, nuo Marijampolės nutolęs 9 km., jis įsikūręs prie Šešupės ir Sūduonios upių santakos. Šalia miestelio yra du ežerai – Liudvinavo ir Paežerėlių.

 Istorija

Liudvinavo seniūnija įkurta 1997 m., iki to laiko ši teritorija buvo  administracinis – teritorinis vienetas – Liudvinavo apylinkė, ji įkurta 1950-1954 m. panaikinus Liudvinavo valsčių. Liudvinavo valsčius įkurtas XVIII a. Nuo 1867 m. iki 1914 m. priklausė Lenkijos Kongreso karalystės, Suvalkų gubernijos, Kalvarijos apskričiai. 1870 m. gegužės 31 d. prie valsčiaus prijungtas  Liudvinavo miestelis ir keli kaimai. Valsčius gyvavo ir nepriklausomoje Lietuvoje.  Liudvinavo valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Marijampolės rajonui (10 apylinkių).

Istoriniai šaltinai nurodo, kad Liudvinavo valsčiaus, dabartinėje Liudvinavo seniūnijos teritorijoje buvo trys dvarai: Buktos, Liudvinavo ir Liucinavo.

Buktos dvaras
Įkurtas 5 km nuo Liudvinavo pietryčių kryptimi gražiame Šešupės vingyje.  Dvaro pastatai ir teritorija: pagrindiniai dvaro rūmai, spirito varykla, mūriniai kumetynai, arklidės, kluonas, tvartas ir smulkieji statiniai, senoji parko alėja, einanti vakariniu pakraščiu, tvenkinys. Iki šių dienų išlikę keletas dvaro pastatų ir dvaro teritorijos fragmentų, kurie įtraukti į Kultūros paveldo, saugotinų objektų sąrašą. Dvaro sodybos vertingosios savybės: plano struktūra, tūrinė erdvinė kompozicija, buvusių statinių liekanos, žemės ir jos paviršiaus elementai – reljefas, takai, keliai ar jų dalys, želdynai ir želdinai – liepų eilė, lapuočių medžių juosta pietinėje sodybos dalyje. Parke dominuoja, klevai, ąžuolai ir liepos.

1525 m. karalius Žygimantas Trakų kaštelionui, Gardino seniūnui Jurgiui Radvilai leido pirkti vadinamąsias Šešupės medžiokles su giraitėmis. J. Totoraitis „Sūduvos Suvalkijos istorijoje” spėja, kad čia kalbama apie Alytaus Rūmus – dabartinį Buktos dvarą.

1927 m. gegužės 26 d. čia įvyko Suvalkijos ūkininkų suvažiavimas, kuriame lankėsi ir prezidentas A. Smetona.
2019 metais Buktos gyvenvietė ir joje esantis dvaras minėjo du jubiliejus: prieš 500 metų pirmąkart paminėtas vietovardis „Bukta“, o prieš 450 metų – ir joje buvęs Buktos dvaras.

Liudvinavo dvaras
Liudvinavo dvaras įkurtas pietvakariniame Liudvinavo miestelio pakrašty. Šešupės ir Sūduonios upelių santakos vingy. Pro dvaro centrą ėjo kelias iš Liudvinavo į Krosną. Aplink dvaro centrą iš pietų ir rytų pusės už Šešupės buvo dvaro žemės, iš viso 234 ha,. 1919 m. dvaro valdos suskaldytos į atskirus sklypus. Pagrindinai dvaro rūmai per karą sugriauti ir iki šių dienų neišliko nei vieno dvaro pastato. Šiuo metu Liudvinavo dvaro teritorijoje įkurtas ir puoselėjamas Liudvinavo miestelio parkas.

Pats Liudvinavas įkurtas XVIII amžiaus pradžioje, buvusioje Punios girioje, medžiotojų sustojimo ir nakvynės vietoje, vadintoje Trobomis. 1719 m. Augustas II leido Lietuvos didžiajam etmonui Punios seniūnui Liudvikui Pacui statyti miestą ir netgi suteikė jam Magdeburgo teises. Pagal Liudviko Paco vardą naujasis miestas buvo pavadintas Liudvinavu. Jame apsigyveno daug prekybininkų. 1719 m. sausio 14 d. L. K. Pociejus Liudvinavui išrūpino miesto teises, o konfirmacinės miesto privilegijos buvo pakartotos 1746, 1757, 1762 ir 1766 m. 1781 m. čia leista kurtis žydams, pastatyta sinagoga.

Nuo XVIII amžiaus pabaigos Liudvinave veikė pradžios mokykla, kurią 1781 metais lankė 19 valstiečių vaikų. Pirmoji bažnyčia buvo pastatyta dar 1715 m. Ji išstovėjo iki Pirmojo pasaulinio karo, kurio metu sudegė. Po 1918 m. šventoriuje pastatyta kukli medinė bažnyčia.  Klebono Jono Maksvyčio rūpesčiu ji 1975 m. suremontuota.

1800 metais Liudvinave gyveno 312 žmonių, 1865 m. – 1619, o 1897 m. – 1098. 1905 metais Liudvinave įvyko trys valstiečių politiniai mitingai ir demonstracijos prieš caro valdžią.

Pirmojo pasaulinio karo metu tuometinio Liudvinavo valsčiaus viduriu ėjo fronto linija. Dalis miestelio sudegė. 1923 m. Liudvinave gyveno 753 žmonės. 1945 m. miestelyje pradėjo veikti biblioteka, medžio cechas, pieninė, 1946 m. – ambulatorija, 1949 m. – vaistinė. 1955 m. pradėjo veikti ir kultūros namai. 1998 m. Liudvinavo ambulatorija persikraustė į naują pastatą. 2006 m. seniūnija persikėlė į naujas patalpas.

Liucinavo dvaras
Liucinavo dvaras buvo įkurtas gražiame Šešupės vingyje teritoriją sudarė 326 ha žemės. Iki 1923 m. Liucinavo dvaro ansamblį sudarė: baltas dviejų aukštų ponų namas, ūkiniai pastatai, dvarui priklausiusi karčema, stovėjo Avikilų kaime. Ūksmingas parkas ir sodas leidosi iki Šešupės pakrančių. Dvaro klestėjimo metais, vykstant šventėm ir puotoms, visas parkas būdavo apšvietas žibintais. Rūmai karo metu buvo nugriauti. Parkas žaliuoja iki šių dienų, važiuojant iš Marijampolės į Liudvinavą keliu pro Netičkampį, dešinėje pusėje už Šešupės matosi galingų medžių grupės.

1993 metais Avikilų kaime monsinjoro V.Kazlausko iniciatyva atidaryti „Vaiko tėviškės namai”.

• Bronius Kaubrys, už nuopelnus ugdant mokinių pilietiškumą ir tautiškumą
• Lina Kvederevičienė, už svarų indėlį puoselėjant Želsvos pagrindinę mokyklą
• Petras Pavilonis, už reikšmingą indėlį į Marijampolės regiono savivaldą
• Jonas Žilinskas, už sporto pasiekimus ir Marijampolės vardo garsinimą
• Jonas Akstinavičius, už ypač uolų ir sąžiningą darbą žemdirbių labui
• Juozas Isoda, už ypač uolų ir profesionalų darbą žemdirbių labui
• Lina Mineikienė, už ypač uolų ir sąžiningą darbą telkiant bendruomenes
• Juozas Botyrius, už pažangų ūkininkavimą ir aktyvią visuomeninę veiklą
• Irena Lunskienė, už svarų indėlį buriant Liudvinavo bendruomenę ir Sūduvos seniūnus
• Gražina Rainienė, už ilgametį sąžiningą darbą valstybės tarnyboje
• Juozas Bekampis, už nuopelnus žemės ūkiui
• Gintaras Vilutis, už nuopelnus Marijampolės bendruomenei
• Manfredas Švakas, už nuopelnus organizuojant ir teikiant socialinę, humanitarinę pagalbą Lietuvos vaikams bei suaugusiems
• Gintautas Gumauskas, už nuopelnus plėtojant modernią žemdirbystę