Sasnavos seniūnija
Sasnavos seniūnijos herbas ir teritorija
 |
Seniūnijos centras – Sasnavos miestelis. Seniūnijos teritorijoje yra 60 kaimų ir miestelis, iš jų – 52 gyvenamos vietovės. Didžiausiose gyvena: Puskelnių k. – 945, Sasnavos mstl. – 611, Tautkaičių k. – 236, Gavaltuvos k. – 234, Smilgių k. – 211 gyventojai. Sasnavos seniūnijoje gyvena ~ 3253 gyventojų. Seniūnijos plotas – 13207 ha. |
Seniūnijos adresas
Marijampolės sav., Sasnava, Sūduvos g. 27
Tel. (8 343) 28 788, 28 766
El. p. sasnava@marijampole.lt
Geografija ir gamta
Sasnava įsikūrusi 13 km nuo Marijampolės šiaurės rytų link. Seniūnija išsidėsčiusi abipus kelio Marijampolė-Kaunas, turi patogų susisiekimą su Marijampolės ir kitais miestais. Per seniūniją nutiesta svarbi automobilių magistralė “Via Baltica” bei geležinkelis Kaunas-Šeštokai, 2015 m. greta paklota nauja europinio standarto vėžė. 2018 m. lapkričio 27 d. atidaryta rekonstruota keturių eismo juostų “Via Baltica” magistralė tarp Kauno ir Marijampolės A5 Kaunas-Marijampolė-Suvalkai ruože nuo 45,15 iki 56,83 km Sasnavos seniūnijos teritorijoje. Vakarine jos dalimi teka Šešupė. Šiaurės ir rytų pusėje seniūniją puslankiu juosia miškai, priklausantys Sasnavos ir Varnabūdės girininkijoms. Miškai užima 25,3proc. seniūnijos ploto. Ties Gavaltuva, užtvenkus Šešupę, tyvuliuoja 70 ha tvenkinys, veikia Antanavo hidroelektrinė, priklausanti UAB “Vandens jėgainės”. Nuo 2006m. veikia naujai atstatyta Puskelnių hidroelektrinė, priklausanti UAB “Žaltytis”. Seniūnijoje yra dar du tvenkiniai: užtvenktas Sasnos upelis ties Sasnava užima 13 ha plotą, o užtvenkus Raišupėlio upelį ties Smilgiais, čia susidarė 10,7 ha tvenkinys. Seniūnijoje teka Valčiuvos, Utalinos upeliai. Pastarasis- vienas iš švariausių Lietuvoje. Sasnavos seniūnijoje yra keletas medžių – gamtos paminklų. Raišupio kaime auga keturios 150 -200 metų senumo vinkšnos, Sasnavos miestelyje – ąžuolas sodintas 1930 m. Vytauto Didžiojo paveikslo kelionei po Lietuvą atminti.
Istorija
 |
Istorijos metraščiuose Sasnos kraštas minimas jau XIV a. Kryžiuočių ordinas, ruošdamasis žygiams į Lietuvą, pirmiausia siųsdavo žvalgus ištirti planuojamų žygių maršrutą, surasti vietas, tinkamas sustoti, nakvynei, kad jose būtų vandens, pašaro arkliams. Žvalgų pranešimai išliko, ir juos tyrinėjęs istorikas J. Totoraitis nustatė, kad 1384-1402 m. yra aprašyti 4 iš Instenburgo (Įsruties) per Sūduvą ėję kryžiuočių keliai. Visi jie ėjo per Šešupę ir jos baseiną. „Yra vienas smulkiai aprašytas kelias iš Instenburgo per Prūsų vietas, per Liepuoną, Zelvo upelį (Zanila), tekantį į Širvintą, per Širvintą, Rausvę ir Šešupę, nuo kurios dar devynios mylios kelio, kur reikia devynių tiltų per Šešupę, per Sasną“. |
Tai, atrodo, yra pirmas Sasnos upės, nuo kurios vardą ir gavo miestelis Sasnava, paminėjimas. Kalbininkas K. Būga rašo, kad „Sūduvos srities Sasna (upė) ir Sasnava (miestelis), kurioje šiandien gyvena lietuviai, laikytinos yra prūsiškais vardais. Sasnos (šalies) ir Sasn(i)o (gyventojo) vardo reikšmę išaiškina mums 1303 m. srities pilies vardas Sassenpile Tautvardis sasnis arba sasnas reiškia ,,kiškį, vok. Hase“. Pagal K. Būgą, 1263, 1268 m. istoriniai šaltiniai mini ir sritį, vadintą Sasna, buvusią tarp Liubavo ir Galindos, pietvakarinėse senosiose prūsų žemėse.
Sasnavos kaimas istoriniuose šaltiniuose minimas nuo XVIII amžiaus, kai miškuose išsikirtę aikšteles jose apsigyveno žmonės, pradėjo statyti būdas, nuo kurių vėliau kilo vietovardžių pavadinimai. XVIII amžiaus antroje pusėje ant Sasnos kranto dabartinio miestelio vietoje apsigyveno pirmieji gyventojai. „1775 m. Sasnavoje buvo 7 sodybos“ – tai pirmas Sasnavos kaimo paminėjimas. Seniausia seniūnijos gyvenvietė – Surgučių kaimas, minimas 1738 m. Prienų seniūnijos dvarų inventoriuje. Jame gyveno 5 šeimos. Šiame inventoriuje minimi ir į pietus nuo Sasnavos esantys Smilgių ir Raišupio kaimai. Smilgių kaime 1738 m. gyveno 3 šeimos, Raišupio kaime – 2. Kaimus iš visų pusių supo miškai.
Po Sasnavos kaimo įsikūrimo gyventojų skaičius pamažu didėjo. Sasnava ir aplinkiniai kaimai administraciniu požiūriu priklausė Kvietiškio, esančio prie Marijampolės, raktui, vėliau, iki Pirmojo pasaulinio karo – Kvietiškio valsčiui.
Po Lenkijos-Lietuvos valstybės trečiojo padalijimo Sasnava, kaip Užnemunės dalis, priklausė Rytų Prūsijai, ji pažymėta ir 1795-1800 m. bei 1807 m. Prūsijos valdžios sudarytuose Užnemunės žemėlapiuose. 1807-1812 m. Sasnava, kaip ir visa Užnemunė, priklausė Prancūzijai, buvo Napoleono imperijos dalis. 1812 metais per dabartinę seniūniją į Rusiją žygiavo Napoleono armija, o po pralaimėjimo tų pačių metų pabaigoje imperatorius Napoleonas pašešupiu per Surgučių kaimą rogėmis bėgo atgal į Paryžių.
1817 metais Sasnavoje pastatyta graži medinė šešiakampė koplyčia, turėjusi baroko stiliaus elementų. Pastačius koplyčią, Sasnavos kaimas ėmė augti sparčiau nei aplinkiniai kaimeliai, o koplyčia vėliau išplėsta į bažnyčią. 1904 m. įkurta Sasnavos parapija, kūrėsi bažnytkaimis. 1905-1906 m. pastatyta Sasnavos klebonija, 1911 m. pradėta projektuoti nauja bažnyčia, kurios statybą sutrukdė Pirmasis pasaulinis karas.
Caro valdžios, Spaudos draudimo metais dabartinės Sasnavos seniūnijos kaimuose aktyviai veikė daraktoriai ir knygnešiai. Žymiausias jų – sasnavietis Jonas Luobikis. 1887 m. Sasnavoje pradėjo veikti valdžios atidaryta rusiška pradžios mokykla, 1906 m. – parapijos biblioteka-skaitykla.
Po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo Sasnava tapo to paties pavadinimo valsčiaus centru. 1928-1938 m. Sasnavoje pagal architekto E. A. Fryko projektą pastatyta didinga mūrinė bažnyčia. 1933 m. Sasnavoje pastatytas naujas dviejų aukštų pradžios mokyklos pastatas.
Sasnavos apylinkių žmonės aktyviai dalyvavo visuomeniniame gyvenime. Sasnavos ir Puskelnių ūkininkai dalyvavo 1935-ųjų metų valstiečių streike. Po Antrojo pasaulinio karo Sasnavos valsčiaus, (vėliau – apylinkė) kaimuose vyko ginkluotas antitarybinis pasipriešinimas okupantams. Čia veikė Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės partizanai. Iš seniūnijos į Sibirą buvo ištremta apie 50 šeimų.
Seniūnijoje veikia Sasnavos pagrindinė mokykla, ikimokyklinė priešmokyklinio ugdymo grupė „Nykštukai“ įsteigta mokykloje, 4 Marijampolės P. Kriaučiūno viešosios bibliotekos padaliniai: Gavaltuvos, Sasnavos, Puskelnių, Tautkaičių, 3 Marijampolės kultūros centro skyriai: Gavaltuvos, Sasnavos, Tautkaičių, UAB Sasnavos ambulatorija, Marijampolės priešgaisrinė apsaugos tarnybos Sasnavos priešgaisrinė komanda, aerodromas, Sasnavos pagrindinės mokyklos ir Marijampolės kultūros centro Sasnavos skyriaus šokio ir teatro studija „Jaunuolynas”, asociacija „Kraštiečių stuba“, VšĮ Sasnavos vaikų ir jaunimo gerovės centras „Židinys“ ir globos namų bendruomeninis padalinys
Sasnavos seniūnijos herbas – Mėnulio žvėris
|
Lietuvos Respublikos Prezidentas 2005 m. gegužes 3 d. dekretu Nr. 284 patvirtino Sasnavos miestelio (Marijampolės sav.) herbą. Istoriniuose šaltiniuose vietovardis minimas nuo XIV a. kryžiuočių kelių aprašymuose. Kalbininko K. Būgos teigimu Sasna ir Sasnava yra prūsiški žodžiai sasnis, sasnas, reiškiantys kiškį. Sasnavos kaimas pradėjo kurtis XVIII a, antroje pusėje, kai miškuose buvo iškirstos aikštelės būdoms (namams) statyti. |
Po 1863 m. sukilimo pralaimėjimo carinei valdžiai uždraudus lietuvių kalbą ir spaudą, Sasnavos gyventojus draudžiama literatūra aprūpindavo knygnešiai, o lietuviškai skaityti ir rašyti mokė daraktoriai.
Tarpukariu sasnaviškiai aktyviai dalyvavo visuomeniniame ir kultūriniame gyvenime, o 1935 m. Užnemunės valstiečių streike aktyviai veikė apylinkių ūkininkai. Ir šiuo metu Sasnavoje labai aktyviai veikia miestelio bendruomenė, „Kaštiečių stuba“ kultūrinėn veiklon buria miestelio gyventojus.
Iš Sasnavos krašto kilę daug žymių žmonių, palikusių reikšmingą pėdsaką Lietuvos istorijoje. Keli kilometrai nuo seniūnijos centro gimė Lietuvos prezidentas K. Grinius. Obelinės kaime – aviakonstruktorius, lėktuvo ANBO statytojo A. Gustaičio tėviškė. Su Sasnava susiję Lietuvos kariuomenės generolai J. Bulota, J. Grigaitis, istorikas kunigas J. Reitelaitis, skulptorius P. Deltuva ir daugelis kitų žinomų ir šviesių asmenybių.
Sasnava istorinio herbo neturėjo. Dailininko Rolando Rimkūno parengtame herbo etalone sidabriniame lauke vaizduojamas juodas kiškis, virš jo aštuoniakampė raudona žvaigždė.
Pavaizduoti kiškį nuspręsta kaip vienos miesto vardo kilmės versijos simbolį, o žvaigždę – primenant garsius iš Sasnavos krašto kilusius žmones.
Daugelyje senųjų pasaulio kultūrų kiškis buvo „mėnulio žvėris“, nes tamsios dėmės matomos dangaus šviesulyje per pilnatį, primena šuoliuojantį kiškį. Kiškis – budrumo, sumanumo, miklumo įsikūnijimas.
Aštuoniakampė žvaigždė – kūrybingumo ir derlingumo išraiška.
Sidabrinė skydo spalva heraldikoje reiškia dorumą, skaistumą ir turtą.
 |
Seniūnijos vėliava |
Ypatingi renginiai Sasnavoje
- Atidengta medžio skulptūra kraštiečiui Gediminui Ilgūnui atminti
- Atmintis nenori tylėti
- Sasnava paminėjo Lietuvos šimtmetį
- Sasnavos seniūnija – etnografinių regionų konkurso laimėtoja
- Įamžintas iš Navasodų kilusio kunigo, istoriko Jono Reitelaičio atminimas
- Paminėtas Sasnavos senosios bažnyčios 200 metų jubiliejus
- Aviacijos šventė, 2017-07-22
- Puskelnių kaimo 330 metų jubiliejus, 2017-07-15
- Atminimo ženklo 1945 m. Aukštosios k. žuvusiems Geležinio vilko rinktinės partizanams bei jų rėmėjams atminti pašventinimas
- Jubiliejiniai Sasnavos miestelio metai
- Surgučių koplytstulpis
- Sasnavoje pagerbtas kraštiečio Gedimino Ilgūno atminimas, pristatyta Edmundo Ganusausko monografija apie Gediminą Ilgūną „Išėjęs į žygį“
- Renginys „1863 metų sukilimo mūšio prie Čystos Būdos kaimo pėdsakais po 150 metų“
Kultūra
- 2017 m. liepos 15 d. Puskelnių kaimas išradingai šventė savo 330 metų jubiliejų. Kraštiečio profesoriaus Vytauto Lelešiaus iniciatyva gražioje Šešupės pakrantėje pastatytas paminklinis akmuo Puskelnių kaimui ir jo gyventojams. Šventės metu puskelniškiai pagerino prieš penkerius metus pasiektą rekordą, suburti kuo daugiau trumpomis kelnėmis mūvinčių žmonių. Rekordą užfiksavo ir patvirtino agentūra „Factum“: 2017 m. į „gyvą grandinę“ išsirikiavo 409 žmonės, 2012 m. – 359.
- 2019 m. kovo mėn. Tarptautinei teatro dienai naujai įsikūręs Puskelnių kaimo bendruomenės teatras „KUPARAS“, vadovė Birutė Labutytė, pristatė komediją „Pasaka be galo arba pašėlęs gyvenimo tango” pagal K. Binkio pjesę „Kai atsarga daro gėdą“.
- 2020 m. „Kuparas“ tapo Marijampolės kultūros centro Sasnavos skyriaus kolektyvu.
2012 m. gruodžio mėn. po restauravimo atidaryti Sasnavos bendruomenės namai.
2016 m. rugsėjo 11 dieną Sasnavos mokykla šventė 130 metų jubiliejų.
- Seniūnijoje gyvuoja klojimo teatras “Gegnė”. Šis klojimo teatras Tautkaičiuose gyvuoja nuo 1950 metų. Unikalaus klojimo teatro tradicijas kolektyvas saugo ir puoselėja jau daugiau nei 45 metus.
- Neogotikinė Sasnavos šv. Mergelės Marijos bažnyčia baigta statyti 1938 metais. Projekto autorius – E. Frykas. Bažnyčia sumūryta iš raudonų plytų su gausiai puoštais fasadais. Sasnavos bažnyčia – viena didžiausių bei puošniausių sakralinių pastatų Užnemunėje. Sasnavos bažnyčioje yra dailės paminklų.
Architektūrinis paminklas yra ir senoji Sasnavos klebonija, statyta 1905-1906 metais.
2004 m. Sasnavos parapija minėjo 100 metų sukaktį.
2004-2005 m. restauruota ir gyventojų, bendruomenės poreikiams naudojama Sasnavos klebonija tapo jaukiais parapijos namais. www.sasnavosparapija.lt. https://www.facebook.com/sasnavosparapija/
2003 m. išleista knyga „Sasnavos bažnyčios ir parapijos istorija“, autorė – miestelio gyventoja, Birutė Arlauskienė.
- 2011 m. gegužės 6 d. Rumšiškėse, Liaudies buities muziejuje, pašventinta atkurta senoji Sasnavos bažnyčia (statyta 1817 m., nugriauta 1952-1954 m.). 2008 m. vasario 8 d. buvo pašventintas šios Švč. M. Marijos Gimimo titulą turinčios bažnyčios kertinis akmuo. Atkurti architektūrinę, meninę vertę turinčią medinę aštuoniakampę bažnyčią (drauge su varpine, šventoriaus tvora etc.) remiantis išlikusia autentiška architektūrine, ikonografine medžiaga buvo sumanyta muziejuje formuojant XIX a. pab.-XX a. pradžios etnografinio miestelio ansamblį, jame įrengiant turgaus aikštę, prekybininkų bei amatininkų namus, visuomeninius pastatus. Į atkurtą bažnyčią sugrįžo du iš trijų autentiški altoriai, klausyklos, suolai, kiti liturginiai reikmenys.
- Sasnavos seniūnijos Nedėldaržio kaime prie Šilakojo miško yra Miglų slėnis, kurį kuria Editos Lei pseudonimu prisistatanti lėlininkė Edita Lepšienė.
- Kaimuose populiarūs amatai: molio lipdymo – keramikė Asta Strašauskienė, Smilgių k., medžio drožinėjimo – drožėjas Arūnas Vizbara, Puskelnių k., tautodailininkas Klemensas Kvainauskas, Lapiškių k. Klemensas Kvainauskas nuo1998 m. Lietuvos tautodailininkų sąjungos Kauno skyriaus narys, respublikinių ir tarptautinių parodų dalyvis, prizinių vietų laimėtojas.
- 2015 m. išleista Tautkaičių klojimo teatro 65-mečiui Aldonos Gudaitytės-Teiberienės ir Onos Kvietkauskaitės- Miliauskienės knyga „Tautkaičių kultūros kronika“.
- 1990 m. įkurtas Sasnavos mišrus vokalinis ansamblis, vadovė M. Grybienė. Daugelį metų šį ansamblį garsino jo dalyvis ir solistas Boleslovas Kubilius – „Sidabrinių balsų“ konkursų laureatas.
- 1992 m. Sasnavoje įkurtas lėlių teatras, kuris nuo 1995 m. peraugo į dramos kolektyvą. 1999 m. iš vaikų dramos kolektyvo išaugo į vaikų ir jaunimo teatrą „Jaunuolynas“, respublikinių ir tarptautinių festivalių dalyvį. Režisierė O. Labutienė, scenografijos ir sceninių kostiumų kūrėja B. Labutytė. Nuo 2013 m. teatras tapo Sasnavos pagrindinės mokyklos ir laisvalaikio salės pasakos teatru „Jaunuolynas“, kuriam vadovauja Birutė Labutytė. Jai talkina renginių režisierė Loreta Dambrauskienė. Per 20 veiklos metų teatras pastatė 18 įvairių spektaklių, kurių dauguma nominuoti vaikų teatrų šventėse „Auksinis obuolys“, „Šimtakojis“ ir kt.
- 1997 m. Sasnavoje įkurta visuomeninė organizacija, dabar asociacija „Kraštiečių stuba“, kuri buria Sasnavos seniūnijos gyventojus bei išeivius kultūriniam ir švietėjiškam darbui. Pirmoji vadovė – Ona Labutienė. Nuo 2012 m. asociacijai „Sasnavos kraštiečių stuba“ vadovauja renginių organizatorė Loreta Dambrauskienė.
- 2004 m. su Olandų fondo „Parama Lietuvai“ pagalba Sasnavoje atidarytos dailiųjų amatų dirbtuvės, linų audimo ir technologijos muziejus.
- 2005 m. Sasnavos 230-ies metų jubiliejaus proga išleista kraštiečio Gedimino Ilgūno knyga „Sasnava. Kraštas ir žmonės“.
- 2005 m. dailininkas Rolandas Rimkūnas parengė Sasnavos herbo, vėliavos ir antspaudo etalonus.
- 2013 m. išleista Edmundo Ganusausko knyga „Išėjęs į žygį“ apie kraštietį Gediminą Ilgūną.
- Konkurse „Lietuvos kaimo spindulys 2007“ nominaciją „Kaimo policininkas“ pelnė Sasnavos policijos inspektorius Romas Žebrauskas.
- Neogotikinė Sasnavos šv. Mergelės Marijos bažnyčia, Sasnavos mstl.
- Sasnavos mstl. I kapinėse – koplytstulpis knygnešiui J. Luobikiui ir jo bendražygiams (aut. I. Užkurnys);
- Lietuvos kariuomenės majoro K. Ramanausko, žuvusio 1920 m., kapas;
- Paminklinės lentos 1919–1920 metų Nepriklausomybės kovų Sasnavos valsčiaus savanoriams ir Vyčio Kryžiaus kavalieriams atminti;
- aviakonstruktoriaus A. Gustaičio tėviškė Obelinės kaime;
- Nendrinių senkapis IX – XII a.;
- paminklinis akmuo 1863 metų sukilimui prie Čystos Būdos kaimo atminti prie Šilakojo miško Nedėldaržio k.;
- paminklas 1947 m. liepos 30 d. žuvusių Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės 1-os kuopos 2-o būrio vado ir partizanų atminimui Raišupio k.
- atminimo ženklas 1945 m. birželio 10 d. Aukštosios k. žuvusiems Geležinio vilko rinktinės partizanams bei jų rėmėjams atminti;
- stogastulpis Navasodų k.;
- Kaimui ir iš jo kilusiam kunigui, istorikui Jonui Reitelaičiui atminti;
- koplytstulpis Surgučių k.;
- Tautkaičių klojimo teatras „Gegnė“ Dženčialaukos k.;
- Sasnavos aerodromas Kuzų k.;
- Sasnavos bendruomenės „Zuikių muziejus“;
- Paminklas Raišupio k. pastatytas buvusioje J. Karčiausko sodyboje 1947 m. liepos 30 d. per susišaudymą su Marijampolės aps. MGB skyriaus
karine-čekistine grupe ir MGB vidaus kariuomenės 287-ojo šaulių pulko kareiviais žuvusių Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės 1-os kuopos
2-o būrio vado Juozo Stanaičio-Liūto ir partizanų Vinco Bridžiaus-Žaibo, Viktoro Lelešiaus-Jovaro, Kazimiero Mykolaičio-Lakūno, Vytauto Mykolaičio-Aido, Jono Popieros-Šalmo atminimui. Autorius Vytautas Akelaitis. Atidengtas 1991 m. liepos 28 d.; - 2013-12-05 Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras valstybės lėšomis pastatė Atminimo ženklą 1945 m. birželio 10 d.
Aukštosios k. žuvusiems Geležinio vilko rinktinės partizanams bei jų rėmėjams atminti. Atminimo ženklo iniciatorius Romas Rusteika.
- 2010 m. liepos 3 d. Tautkaičių klojimo teatro „Gegnė“ vadovė Ona Miliauskienė apdovanota Šv. Jurgio Marijampolės globėjo medaliu už ilgametę kultūrinę veiklą ir Sūduvos krašto mėgėjų teatro tradicijų puoselėjimą.
- 2014 metų gegužės mėn. Tautkaičių laisvalaikio salės kultūrinio darbo organizatorė, klojimo teatro draugijos „Gegnė“ vadovė, ilgametė kultūros darbuotoja Ona Miliauskienė apdovanota M. K. Čiurlionio fondo nominacija „Sūduvos šviesuolis – krašto globėjas“.
- 2013 m. vasario 16 d. Marijampolės aeroklubo, Sasnavos aerodromo viršininkas Alvydas Danilaitis apdovanotas Šv. Jurgio Marijampolės globėjo medaliu už aviacijos ir parašiutų sporto populiarinimą Sūduvos krašte.
- Vilija ir Algirdas Žemaičiai 2011 m. konkurso „Lietuvos kaimo spindulys 2011“ nugalėtojai, už ekologinio ūkio puoselėjimą.
- Tautodailininkas Klemensas Kvainauskas nuo 1998 m. Lietuvos tautodailininkų sąjungos Kauno skyriaus narys, respublikinių ir tarptautinių parodų dalyvis, prizinių vietų laimėtojas.
- Saulius Brusokas, Purviniškės k. – sunkiosios atletikos sporto meistras, daugkartinis Lietuvos ir Tarptautinių turnyrų nugalėtojas ir prizininkas.
- Martynas Brusokas, Purviniškės k. – sportininkas, vadinamas kylančia Lietuvos galiūnų sporto žvaigžde (treniruoja tėtis Saulius Brusokas)
Apdovanoti Šv. Jurgio Marijampolės globėjo medaliu:
- 2013 m. Romas Vilionis, už aukštus pasiekimus žemės ūkio srityje;
- 2014 m. Jonas Kurtinaitis, už pažangų ūkininkavimą ir labdaringą veiklą;
- 2015 m. Valdas Senkus, už pavyzdingą ūkininkavimą.
|
|
Informacijos šaltinis: