Gudelių seniūnija

Gudelių seniūnija įsikūrusi rytinėje savivaldybės dalyje, tarp dviejų kaimyninių rajonų – Prienų ir Alytaus. Nuo Gudelių miestelio (seniūnijos centro) iki Marijampolės – 25 kilometrai. Seniūnijos centras – Gudelių miestelis. Gudelių seniūnijoje yra 22 kaimai ir miestelis, iš jų 19 gyvenamųjų vietovių. Didžiausios jų: Gudelių miestelis (apie 450 gyventojų), Daugirdų kaimas (apie 170 gyventojų), Miknonių kaimas (apie 100 gyventojų), Riečių kaimas (apie 90 gyventojų). Iš viso seniūnijoje gyvena apie 1000 gyventojų.

Seniūnijos plotas – 5642 ha: 9,7 procento užima miškai, 87,3 procento – žemės ūkio naudmenos ir 2,7 procento – vandenys bei kitos paskirties plotai. Geras susisiekimas su Marijampole – nutiesti asfaltuoti keliai.

Seniūnijos adresas
Marijampolės sav., Gudeliai, Vytauto g. 8
Tel.:  (8 343)  37 235, +370 600 75 511
El. p.  gudeliai@marijampole.lt

Geografija ir gamta
Ypatingo reljefo ar gamtos stebuklų seniūnijoje nerasime. Čia vyrauja įprastas Lietuvoje peizažas. Tačiau toli gražu ne skurdus: turime miško, ežerėlių, upokšnių, pelkėtų vietų, kuriose savotiška gamta su savo augalija ir gyvūnais.
Upių seniūnijos teritorijoje nėra. Upokšnių nedaug ir tie patys sezoninio pobūdžio. Pavasarį ir rudenį jais šniokšdamas teka vanduo, o vasaros metu išdžiūsta. Kiek didesnis yra Peršėkės intakas – Rudės upelis, tekantis per Rudėnų, Kampinių ir Daugirdų kaimus.

Gudelių miestelio šiauriniame pakraštyje yra Ivoniškio ežeras, užimantis 12,1 ha plotą.
Prie Kalnynų gyvenvietės – Kalnynų ežeras (plotas 11,2 ha), prie Gudelių-Simno plento tyvuliuoja 16,5 ha Leiciškių ežeras.

Vakarinėje seniūnijos dalyje siaura juosta tęsiasi gilios žemutinio tipo pelkės – Žuvinto ežero duburio užpelkėjusios dalies pakraštys. Čia durpių sluoksnis siekia daugiau nei pusantro metro. Pelkių yra ir prie Kalnynų ežero, be to, mažesnių pelkėtų plotų randama ir kitose seniūnijos vietose.
Seniūnijos rytinėje dalyje driekiasi 300 ha Balbieriškio miškas. Miške gausu ąžuolų, beržų, alksnių, drebulių, uosių, eglių, rečiau – pušų, lazdynų, šermukšnių.

Istorija
Gudelių miestelis išaugo iš Ivoniškio dvaro ir aplink jį buvusio kaimo sodybų. J. Totoraitis „Sūduvos Suvalkijos istorijoje“ rašė, kad Gudeliai – „senas kaimas, savo pradžia siekiąs XVI amžių, 1744 m. turėjo koplyčią, priklausė Balbieriškio bažnyčiai.“ Gudelių dvaras su aplinkiniais kaimais tada buvo dalis Balbieriškio turtų, priklausiusių grafams Tiškevičiams.

Gudelių bažnyčios metrikai prasideda daugiau nei po 40 metų (1791 m. liepos 16 d.). 1790 m. Ivoniškio dvare pastatyta koplyčia, kuri buvo maždaug už 2 km. nuo dabartinės bažnyčios. Dabartinė Švč. M. Marijos Škaplierinės bažnyčia pastatyta 1895 metais kunigo Antano Vilkutaičio rūpesčiu ir parapijiečių lėšomis.

Iš žymesnių Gudelių bažnyčioje kunigavusių asmenų reikėtų paminėti kunigą Hilarį Stalmuchauską (čia kunigavo 1859-1871 m), kuris bažnyčioje įvedė lietuviškus pamokslus, užsiėmė literatūrine veikla, išvertė bažnytinę giesmę „Graudūs verksmai“.

Tarpukariais Gudeliai buvo valsčiaus centras. 1923 m. miestelyje buvo 40 sodybų ir 223 gyventojai. Po II Pasaulinio karo Gudelių apylinkėse vyko stipri rezistencinė kova. 1945 m. rugpjūčio 5-9 dienomis Gudelių valsčiuje įvyko vienos didžiausių pokario rezistencijos istorijoje Palių kautynės, kuriose dalyvavo ir reguliarioji sovietinė armija bei aviacija. Žuvo 12 partizanų, o žuvusių priešų skaičius nežinomas, tačiau manoma, kad jų žuvo keliolika kartų daugiau.

Žuvinto rezervato teritorijos laisvės kovotojų auka įprasminta atminimo ženklu Aleknonių kaime, Alytaus rajone. Paminklas Lietuvos partizanams pastatytas ir Gudeliuose.

Seniūnijoje veikia Gudelių ir Daugirdų bibliotekos, paštas, Gudelių ambulatorija.

• Seniūnijos žmonės drauge švenčia tradicines Užgavėnių, organizuoja vasaros šventes, prisideda prie projekto „Darom!“ renginių.
• Kaimo bendruomenėse nemažai žmonių mėgstančių dainuoti, šokti. Turi seniūnija ir savo muzikantų: šventėse visus linksmina Onos Šovienės vadovaujama Gudelių kaimo kapela.
• Ne kiekviena seniūnija gali pasigirti turinti kryžių drožėją. Kryždirbystės tradicijos Lietuvoje šiandien kiek apmirusios, tačiau Gudelių seniūnijoje tokio auksarankio esama. Jauno kryždirbio meistriškumas įvertintas Marijampolės savivaldybės mero padėka.

Lankytinų vietų Gudelių seniūnijoje nėra labai daug, tačiau jos tikrai vertos dėmesio:

• Alytaus ir Marijampolės savivaldybių teritorijų sankirtoje yra Riečių piliakalnis ( 1,43 ha plotas ), supiltas į Žuvinto pelkių masyvą įsiterpusiame sausumos kyšulyje, aukščiausioje jo vietoje ant kalvos. Piliakalnis dar vadinamas Gaulės kalnu, datuojamas tūkstantmečiu.
• Rudėnų kaime yra XVII a. senkapis. Rudėnų senkapis, kuriame rasta skobtinio karsto liekanų, nematytų ginklo makštų apkaustų, paskelbtas archeologiniu paminklu.
• Gražios Gudelių miestelio ir Riečių kaimo bažnyčios. Jose sukaupta nemažai vertingų dailės kūrinių, kuriais gali gėrėtis ne tik į pamaldas atvykę parapijiečiai, bet ir kiti lankytojai.
• Seniūnijos teritorijoje yra trys paminklai kovotojams už laisvę: Gudeliuose – pokario metais žuvusiems rezistentams, Riečiuose – Žuvinto kautynių 50-čiui paminėti, o Miknonyse – kryžius žuvusiems partizanams atminti.
• Seniūnijos svečiams turėtų būti įdomus Žuvinto rezervato pakraštys, seniūnijos ežerėlių pakrantės, miško juosta, kurie kiekvienu metų laiku vis kitokie.

Įvairiu laiku Gudelių seniūnijoje gyveno, mokėsi, kūrė ar dirbo garsių visoje Lietuvoje žmonių:

• Gudelių kapinėse palaidotas įžymus Sūduvos krašto veikėjas mokytojas Vincas Kudirka.Jis Gudeliuose mokytojavo XIX a. pabaigoje.
• 1900 m. Gudelių valsčiaus Daugirdiškės dvare gimė ekonomikos ir politikos mokslų daktaras Juozas Leimonas.
• 1900-1901 metais Gudeliuose gyveno ir pradžios mokykloje mokėsi lietuvių literatūros klasikas Vincas Mykolaitis-Putinas, kuris gimė Pilotiškių kaime, tuometiniame Gudelių valsčiuje.
• Net dvidešimt metų (1900-1920) čia gyveno ir pirmąją lietuvišką komediją „Amerika pirtyje“ parašė Juozas Vilkutaitis-Keturakis.
• 1934 m. Gudelių kaime gimė habilituotas mokslų daktaras Vincas Urbonas, leidinio „Lietuvos grybai“ bendraautoris ir penkių knygų autorius.
• Gudelių valsčiaus Kalnynų kaime 1936 m. gimė Sigitas Juozas Marčiukaitis, inžinierius statybininkas, ekonomistas, habilituotas mokslų daktaras, 2007 m. Laisvės kovų (intelektinio pasipriešinimo) dalyvis.
• 1955 m. Gudelių kaime gimė Danutė Šovaitė-Kiseliova, mokytoja ekspertė, socialinių mokslų daktarė, docentė. Ji yra pradinių klasių matematikos vadovėlių autorė.
• 1971 m. Daugirdų kaime gimė biomedicinos mokslų daktarė Sonata Kazlauskaitė.